„NINFO“ (Informacija apie narkotikus) - tai skiltis, kurioje galite rasti struktūrizuotą informaciją (lentelė) apie Lietuvoje kontroliuojamas narkotines ir psichotropines medžiagas (toliau – kontroliuojama medžiaga). 

Lentelėje yra išvardintos (abėcėline tvarka) Lietuvoje draudžiamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei pateikiama ši informacija:

  • kontroliuojamos medžiagos pavadinimas;
  • darinių grupės, kuriai priklauso medžiaga, pavadinimas;
  • cheminis kontroliuojamos medžiagos pavadinimas;
  • kiti galimi medžiagos pavadinimai (cheminiai, gatvės ir pan.);
  • įtraukimo į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus data (t.y. nuo kada kontroliuojamai medžiagai taikomos kontrolės priemonės);
  • nuoroda į teisės aktą, kuriuo medžiaga buvo įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

Pateikiamas medžiagų sąrašas nėra baigtinis. Nustačius teisės aktais reglamentuojamas kontrolės priemones naujoms rinkoje atsiradusioms medžiagoms, sąrašas bus periodiškai atnaujinamas ir papildomas.

Skiltyje pateikta informacija prieinama tik registruotiems vartotojams.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas › 

 

Sąvokos

  • Narkotinės ir psichotropinės medžiagos – į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

  • Narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė – konkrečios narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė.

  • Narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinys – junginys, kurio cheminė struktūra skiriasi nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įrašytos į kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, struktūros funkcinėmis grupėmis ir (ar) radikalais.

  • Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įrašymas į kontroliuojamų medžiagų sąrašus: narkotinės ir psichotropinės medžiagos į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašomos nurodant konkrečių medžiagų (individualiai) ar jų darinių grupės pavadinimus (darinių grupės); jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašomos konkrečios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nurodomi jų tarptautiniai pavadinimai, jeigu tarptautinių pavadinimų nėra, – cheminiai pavadinimai. Kartu su šiais pavadinimais gali būti nurodomas ir kitoks, vartotojams labiau žinomas, pavadinimas.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai

Sudaromi 3 narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai:

  • I-ąjį sąrašą sudaro augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, uždrausti vartoti sveikatos priežiūros tikslams dėl žalingų padarinių žmogaus sveikatai, kai jais piktnaudžiaujama (toliau lentelėje – I);

  • II-ąjį sąrašą sudaro augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, labai pavojingi žmogaus sveikatai (toliau lentelėje – II);

  • III-ąjį sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai (toliau lentelėje – III).

Žr. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas š. m. rugsėjo 23 d. kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo platformos siekdami spręsti problemas susijusias su narkotinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimu. Šį susitarimą pasirašė  nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios įvairiems visuomenės interesams, tokiu būdu parodydamos, jog gerai suvokia problemų kompleksiškumą.

Bendradarbiavimo platformą sukurti Departamentas ėmėsi iniciatyvos tam, kad ji sudarytų sąlygas tikslingam bei efektyviam bendradarbiavimui, inovatyvaus požiūrio stiprinimui, pilietinės visuomenės įtraukimui sprendžiant  psichoaktyviųjų medžiagų keliamas problemas. Tik dirbdami kartu, keisdamiesi informacija, keldami opiausius visuomenei klausimus, kartu dalyvaudami įvairiuose projektuose galime tikėtis pokyčių. Departamentas tiki, kad nevyriausybinės organizacijos yra tikrasis socialinis partneris ir, dirbdami kartu galime efektyviau ir tikslingiau spręsti problemas. Esame giliai įsitikinę, kad šis bendradarbiavimas sudomins daugiau nevyriausybinių organizacijų prisijungti prie šios platformos, nes nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas sprendžiant visuomenei skaudžias problemas yra būtinas.

Susitarimas dėl bendradarbiavimo platformos siekiant psichoaktyviųjų medžiagų paklausą ir pasiūlą

Įsakymas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir NVO bendradarbiavimo platformos siekiant psichoaktyviųjų medžiagų paklausą ir pasiūlą darbo reglamento patvirtinimo 

Siekiant sėkmingai formuoti neigiamą vaiko nustatymą narkotikų vartojimo atžvilgiu, iš pradžių būtina atsisakyti tam tikrų mitų, kurie vis dar gajūs tarp vyresnės visuomenės dalies.

 

1 Mitas. Mūsų vaikui tai tikrai negresia.

Faktas. Taip mano tėvai, kuriems atrodo, kad užtenka, jog vaikas mylimas, apgaubtas dėmesiu, tarpusavio santykiai šeimoje geri ir draugiški. Tiesa, tai labai sumažina narkotikų vartojimo riziką. Tačiau priežastys, galinčios paskatinti jūsų vaiką pabandyti narkotikų, gali būti labai įvairaus pobūdžio:

Malonumas, t.y. siekis mėgautis aštriais pojūčiais.

Smalsumas. Paaugliai yra smalsūs, linkę eksperimentuoti, imlūs įvairioms naujovėms: matant, kad kitiems nuo narkotikų linksma, ir pačiam norisi pabandyti.

Jaunatviškas maištas. Jauniems žmonėms norisi išsišokti, kuo nors išsiskirti iš bendraamžių. Tuo „kažkuo“ neretai ir tampa narkotikų vartojimas, kuris, viena vertus, išprovokuoja suaugusiųjų reakciją, kita vertus, suteikia progą pasigirti neįprasta patirtimi prieš „nepatyrusius“ draugus.

Prieinamumas. Mažėjant narkotikų kainoms, jie tampa vis prieinamesni.

Aplinka, kurioje klesti nedarbas, prastos gyvenimo sąlygos, kiti materialiniai nepritekliai. Tokiose bendruomenėse (miestų kvartaluose) prekyba narkotikais tampa alternatyviu pajamų šaltiniu, kontroliuojamu galingų nusikalstamų grupuočių. Taip pat jauną žmogų į narkotikus gali pastūmėti stresas ir nuobodulys, kuriuos sukelia gyvenimas tokioje aplinkoje, o kartu ir finansinė nauda, kurią tikimasi gauti ne tik vartojant, bet ir pačiam tampant smulkiu prekeiviu. Negalima neįvertinti ir bendraamžių daromos įtakos, noro neatsilikti nuo narkotikus vartojančių draugų.

Problemų sprendimas. Kai kuriems paaugliams narkotikai tampa „vaistais“, kuriais mėginama išspręsti iškilusias problemas: išgydyti psichologines traumas po nesėkmingų santykių, sumažinti įtampą, pamiršti nemalonias emocijas, nepasitenkinimą ryšiu su tėvais, bendraamžiais ir pan.

 

2 Mitas. Visi narkotikų vartotojai yra iš asocialių šeimų, iš žemesnių socialinių sluoksnių.

Faktas. Aplinka, kaip jau minėta, yra tik vienas iš narkotikų vartojimo rizikos veiksnių. Iš tiesų narkotikus vartoja įvairių socialinių sluoksnių žmonės – tiek tie, kurie gyvena lūšnynuose, tiek tie, kurie mėgaujasi pinigais ir šlove

 

3 Mitas. Narkotikai – tai vien skausmas ir nelaimės.

Faktas. Jeigu kalbant apie narkotikus bus akcentuojama tik blogoji narkotikų vartojimo pusė, vaikui kils įtarimas – tai kodėl žmonės pradeda juos vartoti? Reikia pripažinti, kad iš pradžių narkotikai kelia nuotaiką, suteikia energijos, leidžia atsipalaiduoti ir pasilinksminti, tik vėliau susiduriama su problemomis. Apskritai galima išskirti keturias tipiškas stadijas, kurias paprastai pereina jauni narkotikus vartojantys žmonės:

Eksperimentavimas. Viena dažniausių priežasčių, kodėl pradedama eksperimentuojant vartoti narkotikus – smalsumas, noras suprasti, kaip tam tikra medžiaga veikia. Todėl šioje stadijoje nereguliariai vartojamas alkoholis, rūkoma, bandomi įvairūs narkotikai – kanapės, vaistai, lyginamas jų poveikis. Kadangi organizmas prie jų dar neįpratęs, galima atmetimo reakcija, apsinuodijimai. Ar žmogus toliau reguliariai vartos kokią nors medžiagą, neretai priklauso ir nuo pirmo pabandymo patirties.

Ankstyvasis problemiškas vartojimas. Šiuo atveju narkotikai vartojamos reguliariai, dažniausiai – savaitgaliais. Kad vartojimas jau darosi problemiškas, rodo besivystanti tolerancija, t.y. žmogus nebereaguoja į narkotikus taip, kaip reagavo pačioje pradžioje, tad siekiant pradinio rezultato reikia vis didesnės narkotiko dozės. Be to, visada išlieka perdozavimo rizika ir pavojus susidurti su neaiškios kilmės bei itin pavojingos sudėties narkotikais.

Problemiškas vartojimas. Vartojama reguliariai ir dažniau nei tik savaitgaliais per pasilinksminimus, toliau didėja organizmo tolerancija, sunkėja neigiamos pasekmės, gali prasidėti depresija. Tolerancijos vystymasis dar nėra priklausomybė, nors dauguma narkotikų, kurie sukelia toleranciją, gali sukelti ir priklausomybę.

Piktnaudžiavimas. Alkoholis ar narkotikai vartojami impulsyviai, paprastai kasdien. Pasireiškia pirmieji priklausomybės požymiai. Priklausomybė – tai toks asmens elgesys, kai narkotinių medžiagų vartojimas jam tampa daug svarbesnis už tą jo elgesį ar veiksmus, kuriuos jis anksčiau mėgo. Svarbiausias priklausomybės rodiklis – asmens potraukis (dažnai labai stiprus, kartais nenugalimas) vartoti narkotikus. Pagrindinė neigiama priklausomybės savybė – šių medžiagų vartojimo kontrolės sumažėjimas. Kai smegenų ląstelės prisitaiko prie pastovaus narkotikų buvimo, normaliai funkcionuoja tik jiems veikiant. Todėl kai organizme narkotiko nebelieka, vyksta įvairios fiziologinės reakcijos – gali būti silpnos (pvz., nuo kofeino), ar net grėsmingos gyvybei (pvz., nuo alkoholio). Tai žinoma kaip abstinencijos sindromas. Pavyzdžiui, heroino atveju abstinencija gali būti labai sunki ir piktnaudžiaujantis narkotikais juos vartos vėl, kad panaikintų abstinencijos sindromą.

 

4 Mitas. Narkotikai yra „sunkūs“ ir „lengvi“.

Faktas. Narkotikus įprasta skirstyti į „lengvus“ (kanapės, ekstazis, amfetaminas) ir „sunkius“ (heroinas, kokainas), tačiau šis skyrimas yra visiškai nepagrįstas. Nuo visų rūšių narkotikų per ilgesnį ar trumpesnį laiką gali išsivystyti priklausomybė, jie taip pat gali tapti mirties priežastimi. Nesvarbu, kad kol kas daugiausiai mūsų visuomenėje kalbama tik apie opioidų, t.y. heroino, aguonų sukeliamą žalą. Tai, kad daugiausiai gydytis kreipiasi opioidų vartotojai nereiškia, kad kanapių, sintetinių narkotikų ir kokaino vartotojai neturi psichikos ir fizinės sveikatos problemų ir nesikreipia dėl jų į specialistus. Daugiau apie atskirų narkotikų vartojimo pasekmes ieškokite informacijos rubrikoje „Apie narkotikus“.

 

5 Mitas. „Mūsų laikais“ narkotikų nebuvo, o šiuolaikinis jaunimas juos vartoja iš neturėjimo ką veikti ir „pasileidimo“.

Faktas. Narkotikų vartojimo priežastis jau aptarėme, o dėl narkotikų nebuvimo, tai psichiką stimuliuojančios medžiagos egzistavo visais laikais. Nuotaiką pakeliančių ar pasaulio suvokimą pakoreguojančių narkotinių medžiagų vartojimą žmonės praktikavo tiek religinių ritualų metu, tiek siekdami „dvasinio nušvitimo“, tiek elementaraus malonumo. Keičiasi tik narkotikų „mados“.

 

6 Mitas. Jau geriau gerti alkoholį nei vartoti narkotikus.

Faktas. Priklausomybė išsivysto tiek nuo narkotikų, tiek nuo alkoholio. Abu svaiginimosi būdai tampa nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų, savižudybių, apsinuodijimų, fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų priežastimi.

 dd

Atsiprašome, šiuo metu informacija ruošiama