Departamento atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad iš visų psichoaktyviųjų medžiagų darbovietėse aktualiausia problema yra tabako gaminių vartojimas. Nors Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama darbo vietose, esančiose uždarose patalpose, darbo vietoje uždaroje patalpoje nors kartą gyvenime rūkė 1 iš 3 dirbančiųjų. 14% niekada gyvenime nerūkiusių darbuotojų yra tekę dirbti prirūkytose patalpose.

Todėl 2015 m. Departamentas parengė informacinę medžiagą apie pasyvų rūkymą darbo vietose bei informacinę medžiagą specialistams apie rūkymo prevenciją darbo vietose, kurioje pateikiama informacija apie darbuotojų rūkymo paplitimą, rūkymo poveikį sveikatai, priklausomybę nuo nikotino, įvairius pagalbos asmenims, norintiems mesti rūkyti, būdus, jų veiksmingumą, darbovietės nerūkymo politikos kūrimą bei daug kitos aktualios informacijos. 2015 m. Departamentas, siekdamas paskatinti darbuotojus padėti savo bendradarbiams mesti rūkyti taip pat parengė lankstuką "Nepatinka, kad bendradarbis rūko? Padėk jam mesti!".

Departamentas, siekdamas atskleisti dabartinę PM vartojimo prevencijos darbo vietose situaciją ir poreikį Lietuvoje, išsiaiškinti Lietuvos darboviečių bei darbuotojų požiūrį į PM vartojimo prevencijos darbo vietose poreikį ir numatyti PM vartojimo prevencijos darbo vietose tobulinimo galimybes, 2014 m. atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos darbo vietose poreikio įvertinimo tyrimą. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Higienos institutu ir Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2014 m. Departamentas taip pat parengė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos darbo vietose rekomendacijas.

                  

www.nerukysiu.lt
Pagalba metantiems rūkyti


http://mokytojotv.blogspot.lt/
Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos

Vaizdo transliacijos „Kodėl reikalingas elektroninių cigarečių vartojimo draudimas asmenims iki 18 metų?“ įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=1_DYV32i6uQ 

 

www.kaveikiavaikai.lt

Organizacijos "Mentor Lietuva" sukurta mokymosi programa internete, kurios tikslas - padėti tėvams apsaugoti vaikus nuo piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ir skatinti juos sveikai gyventi

 

www.ntakd.lrv.lt
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

 

http://www.emcdda.europa.eu/
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC)

 

http://www.coe.int/t/dg3/pompidou/
Europos Tarybos Pompidou grupė

 

www.nida.nih.gov
JAV Nacionalinis priklausomybės nuo narkotikų tyrimų institutas (NIDA)

 

www.drugfree.org
Naudinga informacija, tyrimai, žiniasklaidos kampanijos narkotikų vartojimo prevencijos tema (anglų kalba)

Pagrindines problemas, susijusias su privalomu moksleivių testavimu, apibendrino Glasgow Universiteto 2005 metais atlikta studija. Pateikiame pagrindines išvadas:

Efektyvumo įrodymų stoka. Kol kas trūksta tyrimų, įvertinančių atsitiktinio testavimo mokyklose poveikį. Taip pat sunku įvertinti, kokį poveikį šios programos gali turėti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimui tarp moksleivių, mokymosi rezultatams bei kitiems mokymosi aspektams.

Neaiškus gydymo taikymas. Atsitiktinės atrankos testai paliečia labai mažą moksleivių dalį. Dažniausiai tarp moksleivių pasitaiko atsitiktinis kanapių vartojimas, todėl neaišku, kokį gydymą būtų galima taikyti po pozityvaus testo.

Kaštai: būtina labai aiškiai apsibrėžti, kokia testavimo sistema bus įgyvendinama, nes nuo to priklauso, kokie susidarys kaštai ir kas juos padengs.

Pasitikėjimas: testavimo programos žlugdo pasitikėjimą tarp moksleivių ir mokytojų – gali tapti dar sudėtingiau spręsti moksleivių problemas.

Bausmė: nors testavimas ir vertinamas kaip pagalba vaikams, realybėje jis gali virsti baudimu. Pavyzdžiui, JAV moksleiviams po pozityvių testų nebeleidžiama lankyti sporto ir užklasinių užsiėmimų.

Atrankos kriterijai: Jei testuojami moksleiviai, tai turėtų būti testuojami mokyklos personalas, vadovai.

Testavimo būdas: siekiant, kad rezultatas išties būtų objektyvus, moksleivių šlapimas turėtų būti paimamas stebint tyrėjui – ar mokyklose tai nebūtų traktuojama, kaip žmogaus teisių pažeidimas?

Testavimo rezultatų interpretavimas: galbūt kai kuriose jaunimo grupėse pozityvus testas yra prestižo reikalas?

Narkotikų pakeitimas: tai gali paskatinti moksleivius pereiti nuo kanapių prie, pavyzdžiui, heroino, nes pastarasis, lyginant su kanapėmis, daug greičiau pasišalina iš organizmo.

Konfidencialumas: kas turi būti informuojamas apie rezultatus; kaip bus užtikrinamas konfidencialumas, per kiek laiko informacija turėtų būti sunaikinama ir pamirštama, kas turėtų šią informaciją tvarkyti?


Europoje pripažįstama, kad atsitiktinio testavimo programų įdiegimas susidurtų su daugybe prieštaravimų ir etinių problemų, kai tuo tarpu šios priemonės efektyvumas iki šiol nėra pagrįstas. Didžiosios Britanijos specialistai rekomenduoja, kol neatsiras tokių įrodymų, atsisakyti minties apie panašių programų įdegimą mokyklose (Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenys).

Tėvų vaidmuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje. Mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų apklausos rezultatai (2016)

 

 

Sužinok, ar esi priklausomas nuo nikotino (2016) 

 

Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartai (sutrumpintas variantas)

 

 

Socialinės informacinės kampanijos „Pirmiausia – išklausyk“ medžiaga, skirta politikos formuotojams

 

Rūkymo prevencija darbo vietose

 

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos vykdymo Lietuvoje 2014 m. apžvalga

 

Kur galima kreiptis pagalbos, jeigu vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas
Pasyvus rūkymas darbo vietose

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos darbo vietose poreikio įvertinimo tyrimo ataskaita

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos darbo vietose rekomendacijos

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pirminės prevencijos vykdymas Lietuvoje 2013-2014 m.

Psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių taikymas

Rekomendacijos savivaldybėms, 2014 m.

Apklausos apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo aplinkos prevencijos strategijų taikymą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose rezultatų ataskaita

parsisiųsti

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija: samprata ir modeliai

parsisiųsti

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, jo padariniai Lietuvoje. 2012 m. duomenys

Leidinyje išsamiai pateikiama tabako ir alkoholio, neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos, šių medžiagų vartojimo paplitimo, jo padarinių, vykdomos psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos būklę Lietuvoje atspindinčių stebėsenos duomenų apibendrinimas ir analizė
parsisiųsti Lietuvišką versiją
parsisiųsti Anglišką versiją



 

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pirminės prevencijos vykdymas Lietuvoje
2013 m. apžvalga
http://ntakd.lt/files/prevencija/Prevencija_metinis_2013(1).pdf

Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, psichologinė ir socialinė reabilitacija, socialinė integracija, socialinės atskirties mažinimas
2013 m. apžvalga
http://ntakd.lt/files/reabilitacija/Reabilitacija_2013.pdf
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimas Lietuvoje 2012 m.
>> plačiau

Alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencija darbo vietose  
Europos Tarybos Pompidou grupės sukurti rekomendacinių pasiūlymų pagrindai 
>>> parsisiųsti (lietuvių kalba) 
>>> parsisiųsti (anglų kalba)

 

Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartai
Informacija lietuvių kalba apie Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) parengtą vadovą „Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartai. Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartai numato žingsnius, kurie būtini planuojant, vykdant ir vertinant prevencijos programas ir/ar priemones. Vadovas yra skirtas visiems specialistams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai dirba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje. Taip pat išskirti papildomi ekspertams skirti standartai. Standartai gali būti naudingi prevencijos politiką formuojantiems ir įgyvendinantiems asmenims, institucijų, įstaigų ir organizacijų, vykdančių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones ar teikiančių paslaugas, vystymui ir įvertinimui. Standartai taip pat yra puiki savarankiško mokymosi ir savo veiklos įsivertinimo priemonė.
>>> parsisiųsti PDF formatu (Lietuvių kalba)
>>> parsisiųsti PDF formatu (English)

 

Pagrindiniai reikalavimai veiklai su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)
>>> parsisiųsti PDF formatu

Psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos programų rengimas Lietuvos savivaldybėse: Psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos programų rengimas Lietuvos savivaldybėse
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas parengė metodines rekomendacijas, skirtas Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programų rengimui savivaldybėse. Rekomendacijose aprašytos programos sudėtinės dalys, jų rengimo aspektai, pateikiami konkretūs pavyzdžiai. Priede pateiktas savivaldybių Lietuvos Respublikos teisės aktų ir kompetencijų psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos srityje sąrašas.
>>> parsisiųsti PDF formatu

 



NTAKD interaktyvioji skaičiuoklė „Nerūkyti nieko nekainuoja“
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ragina rūkalius įvertinti šiam žalingam įpročiui kasdien iššvaistomus pinigus. Interaktyvi skaičiuoklė „Nerūkyti nieko nekainuoja” leidžia apskaičiuoti, kiek pinigų rūkalius jau išleido rūkydamas ir kiek išlaidų turės ateityje. Taip pat skaičiuoklė padeda įvertinti, kiek gyvenimo metų rūkantysis jau prarado. Departamentas, primindamas rūkantiesiems apie šio žalingo įpročio sukeliamą didžiulį asmeninių finansų nutekėjimą, skatina susimąstyti apie metimo rūkyti teikiamus privalumus.
>>> skaičiuoklė

 

„Metinis pranešimas 2012“
Leidinyje išsamiai pateikiama tabako ir alkoholio, neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos, šių medžiagų vartojimo paplitimo, jo padarinių, vykdomos psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos būklę Lietuvoje atspindinčių stebėsenos duomenų apibendrinimas ir analizė
parsisiųsti Lietuvišką versiją
parsisiųsti Anglišką versiją

 



Sveikos gyvensenos rekomendacijos
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2011. 102 p.
Metodinių rekomendacijų tikslas – skatinti sveiką gyvenseną bei dėmesį savo sveikatai.
Aptariami du svarbūs sveikos gyvensenos veiksniai – sveika mityba bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo atsisakymas. Pirmoji leidinio dalis skirta sveikos mitybos rekomendacijoms, antra – psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai.
>>> parsisiųsti PDF formatu

 

Programos „GYVAI" metodinė medžiaga
Asociacijos „Mentor Lietuva“ įgyvendinamos programos „GYVAI“ (angl. Unplugged) leidiniai yra skirti įgyvendinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ugdymo įstaigose, ugdant vaikų ir paauglių gyvenimo įgūdžius.
Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės finansuojamas metodinės medžiagos spausdinimas yra neatskiriama programos „Gyvai" dalis. Leidinius anglų kalba galima rasti tinklalapyje www.eudap.net, lietuvių kalba – asociacijos „Mentor Lietuva“ puslapyje www.mentor.lt.

 



Narkomanijos prevencija, sveikatos priežiūra bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolė tarp vaikų ir jaunimo (teisiniu aspektu)
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2010.
>>> parsisiųsti PDF formatu

Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2009. 100 p.
Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės pristato metodinę medžiagą pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais. Medžiaga parengta pagal Didžiosios Britanijos autoriaus Ričard Ives vadovo „Gyvenimo įgūdžių ugdymas mokyklose“ lietuvišką variantą „Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas“, skirtą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai ugdymo įstaigose įgyvendinti, ugdant vaikų ir paauglių gyvenimo įgūdžius.
>>> parsisiųsti PDF formatu

 

Kartu su vaiku
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2009. 32 p.
Tėvams pristatomas informacinis leidinys „Kartu su vaiku“, kuriame pateikiama informacija apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų poveikį, žalą ir pasekmes. Taip pat čia galima rasti patarimų tėvams, kaip kalbėtis su vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas. Leidinio pabaigoje pateiktos užduotys, kurias tėvai gali atlikti kartu su savo vaikais.
>>> parsisiųsti PDF formatu

 

Asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, reintegracija į visuomenę ir į darbo rinką: socialinės atskirties problemų sprendimas
Darbo su priklausomais nuo narkotinių medžiagų asmenimis metodika / Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2008. 234 p. ISBN 978-9955-9867-4-4.
Leidinyje pateikiama informacija ir rekomendacijos specialistams (psichologams, socialiniams darbuotojams ir pan.), kaip dirbti su asmenimis, priklausomais nuo narkotinių medžiagų. Tam, kad individualių užsiėmimų ir darbo su grupe aprašymus būtų lengviau suprasti ir pritaikyti, metodikoje kartu pateikiama teorinė medžiaga užsėmimų vadovui bei nurodomi papildomi literatūros šaltiniai.
>>> parsisiųsti PDF formatu

 

Vaiko, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Vilnius, 2008. 68 p. ISBN-978-9955-9867-3-7.
Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės visuomenei pristato naują leidinį „Vaiko, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė“. Kartu su LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga surinkti aktualiausi teisės aktai žmonėms padės įtvirtinti žinias apie vaiko teisių apsaugą ir pareigas, formuojant stipresnes socialines ir dorovines vertybes.
>>> parsisiųsti PDF formatu

 

Ankstyvosios intervencijos taikymas mažinant psichiką veikiančių medžiagų vartojimą
Metodinės rekomendacijos / Akstinienė R., Dragūnevičius K., Levickaitė K., Lošakevičius A., Zbarauskaitė A., Žižys D.; VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje. Vilnius, 2007. 62 p.
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristato leidinį „Ankstyvosios intervencijos taikymas mažinant psichiką veikiančių medžiagų vartojimą“. Metodinės rekomendacijos skirtos specialistams, savo darbe tiesiogiai susiduriantiems su vaikais, kuriuos galima priskirti socialinės rizikos grupei.
>>> parsisiųsti PDF formatu

 

 



Kaip vertinti prevencijos efektyvumą?
Metodinės rekomendacijos / Dr. Astrauskienė A., Bankauskienė I., Janulytė V., Gasperas V., Grimalauskienė O., Leonienė V., Žibaitytė R.; Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2007. 52 p.
>>> parsisiųsti PDF formatu

 



Gatvės darbuotojų, dirbančių su rizikos grupės asmenimis, vartojančiais narkotines ir psichotropines medžiagas, rengimo metodinės rekomendacijos
Metodinės rekomendacijos yra skirtos gatvės darbuotojams (socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams, slaugytojams ir pan.), dirbantiems su rizikos grupės asmenimis, vartojančiais narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas (švirkščiamuosius narkotikus). Leidinio tikslas – padėti organizuoti gatvės darbuotojų darbą ir užtikrinti kokybiškesnių paslaugų teikimą narkotinių medžiagų vartotojams. Rekomendacijose pateikiami teorinių žinių pagrindai, konkretūs darbo metodai ir darbo organizavimo ypatumai, kurie padės gatvės darbuotojams teikti kokybiškesnes paslaugas.
>>> parsisiųsti PDF formatu

 



Apie narkotikus trumpai (Policijos pareigūnams)
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2005. 65 p.
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pristato leidinį skirtą policijos pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su visuomenės saugumo užtikrinimu bei bendravimu su piliečiais.
Leidinyje ir jo prieduose pateikiama glausta informacija apie atskiras narkotines medžiagas, jų poveikį žmogaus organizmui, narkotinių arba psichotropinių medžiagų suradimą, atsakomybę už veiklą, susijusią su neteisėta narkotikų apyvarta, yra pateikta asmenų, apsvaigusių nuo šių medžiagų, sulaikymo rekomendacijos, įstaigų, suteikiančių pagalbą asmenims, vartojantiems narkotines arba psichotropines medžiagas, ar jų šeimos nariams, kontaktai.
>>> parsisiųsti PDF formatu

 

 

Siekiant įgyvendinti koncepciją „visuomenė be narkotikų“, „mokykla be narkotikų“ (psichoaktyviųjų medžiagų), 1980 m. rinkoje pasirodė narkotikų testai. Testų įranga prekiaujančios kompanijos dažniausiai inicijuoja visuomenės diskusijas apie naudingas testavimo galimybes. Ne paslaptis, kad ir pačios mokyklos pamėgo deklaruoti, jog įgyvendina „mokykla be narkotikų“ politiką, nes tai garantuoja gerą mokyklos reputaciją. Narkotikų testų naudojimas mokyklose remiasi prielaida, kad testavimas atbaidys vaikus nuo narkotikų vartojimo. Argumentuojama, kad eksperimentavimo ir su tuo susijusių pasekmių baimė motyvuos vaikus atsisakyti pagundos pabandyti psichoaktyviąsias medžiagas.


Tačiau ekspertai ginčijasi dėl prevencijos efektyvumo, naudojant gąsdinimu besiremiančius metodus. Taip pat pabrėžiama, kad gauti teigiami testų rezultatai gali sąlygoti vaikų „iškritimą“ iš mokymosi sistemos, kenkia jų mokymosi karjerai ir sudaro palankų pagrindą tolimesniam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui. Testavimas kelia pavojų, nes įtarimas apie vartojimą gali paskatinti mokyklos bendruomenę vaiką priskirti prie „narkotikų vartotojo“ nebandant išsiaiškinti priežasčių, dėl kurių vaikas gali blogai jaustis ir taip skatinti vaiko socialinę atskirtį.


Taigi, kad ir kokiais mokytojai ir/ar tėvai tikėtų metodais ir būdais, taikomais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje, etikos požiūriu jų teisės yra apribotos iki žinių ir vertybinių nuostatų perteikimo vaikams, jų įgūdžių ugdymo.


Labai dažnai tėvai ir mokytojai yra įsitikinę, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas paaiškina mokymosi nesėkmes ir, jų manymu, siekiant to išvengti, tereikia išlaikyti „mokyklą be narkotikų“. Kai kuriais atskirais atvejais narkotikų vartojimas tai lemia, bet iš tiesų labai sunku paaiškinti problemas mokykloje apskritai (ar vaikai maištauja prieš švietimo sistemą? ar jie turi asmeninių/šeimos problemų, kas skatina juos eksperimentuoti, kad išvengtų kasdienybės?). Taip pat problemas sunku paaiškinti ir remiantis testo rezultatais.


Dalis tėvų pasirinkdami mokyklas, deklaruojančias jų vidaus politiką kaip „mokykla be narkotikų“, mano, kad siekiant išsiaiškinti, ar jų vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, daug paprasčiau yra naudoti narkotikų testus nei artimai bendrauti su vaiku, remiantis vienas kito pasitikėjimu ir vaiko emocinio, socialinio bei intelektualaus vystymosi stebėjimas. Pavyzdžiui, gali būti per vėlu, kada tėvai supras apie testų „naudingumą“ ir kada išdrįs apie tai kalbėtis su vaiku. Psichoedukacinio mokslo atstovai pabrėžia, kad narkotikų testų naudojimas negali pakeisti dialogo (bendravimo) su augančiu, bręstančiu vaiku, kuriam reikalingas įgūdžių ugdymas, o ne vaiko elgesio kontrolė. Tuo tarpu kiti tėvai parenka savo vaikams „mokyklas be narkotikų“ ne norėdami, kad mokykla prižiūrėtų ir kontroliuotų jų vaiką, o tikėdami, kad mokykla garantuoja, jog jų vaikas nebus tarp kitų vaikų, kurie galbūt vartoja psichoaktyviąsias medžiagas.


Europos Tarybos Pompidou grupės Etikos platformos ekspertai pabrėžia, kad narkotikų testavimo technika priskiriama kontrolei ir prieštarauja mokyklos tikslams bei jos pagrindinei veiklai. Mokyklos, reaguodamos į socialinį ir politinį visuomenės spaudimą, bando prisiimti kitų atitinkamų institucijų atsakomybę ir vykdo narkotikų testavimą. Todėl remiantis žmogaus ir vaiko teisėmis testavimas mokyklose sudaro prielaidą etikos problemai. Pasak ekspertų, tinkamas Europos šalių sprendimas gali būti veiksmai, uždraudžiantys neteisėtas testavimo procedūras mokyklose. Tačiau mokyklų atsakomybė yra mokinti, lavinti, formuoti vaiko įgūdžius, gebėjimus ir vertybes. Į šių nuostatų perteikimą įtraukiamas ir mokymas laikytis taisyklių.


Mokytojų atsakomybei priskiriamas rūpinimasis jų mokinių ugdymosi, psichologinėmis ir pan. problemomis: bendraujant su mokiniu reikia išsiaiškinti problemos priežastis ir jas pašalinti. Kaip ir šeima (tėvai), taip ir mokykla (mokytojai) privalo mokyti vaikus, kad jie priimtų atsakingus sprendimus. Ugdant vaikų gebėjimus ir įgūdžius tinkamai vykdoma psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija tarp vaikų. Taip pat mokykla mokiniams turi perteikti žinias apie pavojų ir galimą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą. Testavimas mokyklose iš tiesų kenkia, silpnina mokinio-mokytojo tarpusavio ryšį bei blogina psichosocialinę mokyklos aplinką. Mokslinių tyrimų įrodyta, kad mokyklos teigiama aplinka bei geri mokinių-mokytojų tarpusavio santykiai yra apsauginiai veiksniai, mažinantys mokinių galimybes pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.


Jeigu šeima ir mokykla negalės padėti vaikui suprasti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojaus ir žalos sveikatai, neugdys gyvenimo įgūdžių, jeigu suaugusieji ar bendraamžiai vartos psichoaktyviąsias medžiagas vaiko ar draugo akivaizdoje, nenuostabu, kad ir vaikas gali nesugebėti pasipriešinti kitų aplinkinių įtakai. Tokį elgesį sąlygoja ir tai, kad vaikas į visuomenę yra „išleidžiamas“ be paaiškinimo apie galimus sudėtingus žmonių tarpusavio santykius, vaikas priima sprendimus, pagrįstus laisva valia, sveiku protu ar lakia fantazija. Mokyklos viena iš pareigų ir yra perduoti vaikams vertybes ir išugdyti tinkamus sugebėjimus. Tai pasiekti padeda tinkamas mokytojo ir mokinio bendravimas bei tarpusavio pasitikėjimas.


Tik per nuoširdų mokinio-mokytojo bendravimą galima iš anksto pastebėti ir atpažinti, su kokiomis problemomis susiduria mokinys, kas gali pastūmėti vaiką pabandyti ir eksperimentuoti psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tai yra efektyviau nei vėliau sprendžiant vaiko problemas, jau susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Bendravimo problema taip pat iškyla, kai pedagogai turi didelį mokymo programos krūvį ir nebėra pasirengę spręsti mokinių asmeninių problemų. Todėl mokiniai per silpnai įtraukiami į mokymosi procesą (Europos Tarybos Pompidou grupės Etikos platformos informacija).