Vaikai yra įtakojami įvairių rizikos veiksnių, kurie gali juos paskatinti eksperimentuoti ir pabandyti vartoti psichoaktyvias medžiagas. Priklausomybė yra įtakojama tiek socialinės aplinkos veiksnių, tiek ir biologinių individo savybių – lyties, amžiaus, tam tikrų psichikos ir elgesio sutrikimų, genetinių veiksnių ir pan.

 


Paauglystėje padidėja rizika vartoti psichoaktyviąsias medžiagas

Specialistai pabrėžia, kad būtent paauglystė yra laikotarpis, kada padidėja psichoaktyvių medžiagų vartojimo rizika.
Kaip rodo 2011 m. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenys, Lietuvoje mažėja tabako, alkoholio vartojimo skirtumai tarp merginų ir vaikinų. Rūkančių berniukų daliai beveik nepakitus, padaugėjo dažnai ir pastoviai rūkančių 15-16 m. amžiaus mergaičių.
Ankstyvas psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra paauglių problemų, tame tarpe ir piktnaudžiavimo jomis, priežastis vyresniame amžiuje. Labai svarbu yra kuo anksčiau nustatyti, jog vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas ir taikyti ankstyvąją intervenciją – psichologinės, socialinės ir pedagoginės pagalbos priemones.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo būdas taip pat didina galimybę tapti nuo jų priklausomu. Rūkant ar švirkščiantis psichoaktyvios medžiagos pasiekia smegenis labai greitai ir sukelia stiprų malonumo antplūdį. Pasiekta euforija gali nublankti per kelias minutes ir sukelti nemalonius pojūčius. Staigus jausmų kontrastas ir bloga savijauta skatina žmogų ir toliau piktnaudžiauti tam, kad jis vėl pajustų malonumą.

Turi įtakos psichikos ir elgesio sutrikimai

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro pateiktais duomenimis Europos šalyse nuo 30 iki 80 proc. asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turi psichikos sutrikimų, kurie dažnai ir yra pagrindinė šių medžiagų vartojimo priežastis.
Vilniaus universiteto 2004 m. atlikto Lietuvos vaikų psichikos sveikatos epidemiologinio tyrimo rezultatai rodo, kad su psichika susijusių problemų turi beveik 42 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Suprantant, kad psichikos ir elgesio sutrikimai didina galimybę vystytis priklausomybei nuo psichoaktyvių medžiagų, svarbu kuo anksčiau nustatyti tokius vaiko sutrikimus (pavyzdžiui, dėmesio stoka, hiperaktyvumas) ir juos gydyti.

Priklausomybę lemia ir genai

Mokslininkai atkreipia dėmesį į taip vadinamus genetinius žmogaus veiksnius, įtakojančius asmens pažeidžiamumą priklausomybei. Tiek aplinka, tiek genetika gali sietis su psichoaktyvių medžiagų pabandymu, tačiau piktnaudžiavimą ar priklausomybę, mokslininkai tvirtina, labiau lemia genetiniai veiksniai – nuo 40 iki 60 proc. Teigiama, kad palanki socialinė aplinka, kurioje vaikas auga, mokosi, leidžia laiką su bendraamžiais, gali apsaugoti jį nuo pabandymo vartoti psichoaktyvias medžiagas, t.y. sumažinti rizikos veiksnius. Jei tėvai ar vyresni šeimos nariai rūko, vartoja alkoholį ar narkotikus, padidėja rizika, jog vaikas taip pat gali pradėti vartoti psichoaktyvias medžiagas. Be jokios abejonės, silpni socialiniai įgūdžiai ir mokymosi nesėkmės, nesaugumo jausmas, bendraamžių įtaka vaikui gali tapti rizikos veiksniais, įtakojančiais vartoti psichoaktyvias medžiagas.